RASEINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRAS

Raseiniuose – pirmoji praktinė konferencija „Socialinis darbas su šeima šiandien: iššūkiai, pokyčiai, perspektyvos“

2025 m. balandžio 11 d. Raseinių socialinių paslaugų centras pirmą kartą surengė praktinę konferenciją „Socialinis darbas su šeima šiandien: iššūkiai, pokyčiai, perspektyvos“, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedra. Ši konferencija tapo svarbiu regioniniu įvykiu, siekiant stiprinti socialinių darbuotojų bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir profesinį augimą. Į renginį buvo pakviesti Kauno apskrities socialinių paslaugų centrų atstovai. Konferencijoje dalyvavo delegacijos iš Kaišiadorių, Kauno miesto, Jonavos, Kėdainių bei Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrų.

Renginį atidarė Raseinių socialinių paslaugų centro direktorė Violeta Mielinienė, sveikindama dalyvius ir kviesdama diskutuoti apie šiandienos iššūkius bei galimus sprendimo būdus, dalintis gerąja patirtimi. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas įteikė padėkas konferencijos organizatoriams – atvejo vadybininkei Aurelijai Bilvinienei, socialinėms darbuotojoms Darinai Y. Brazienei, Daivai Stoškuvienei, Dovilei Kvietkutei, Vaidai Švitinskienei ir atvejo vadybininkei Indrei Šalvaitienei – už profesionalų ir kokybišką renginio įgyvendinimą. Sveikinimo žodžius tarė ir Raseinių rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Diana Kaupaitienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Loreta Laugalienė.

Konferencijos metu skambėjo įvairūs pranešimai, atskleidžiantys socialinio darbo su šeimomis svarbą, problematiką ir sėkmės istorijas: Vytauto didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros dėstytoja dr. Julija Eidukevičiūtė kalbėjo apie socialinių darbuotojų profesines rizikas, empatijos nuovargį ir perdegimą. Ji pabrėžė pozityvumo ir produktyvumo svarbą komandoje, dirbančioje su sudėtingas patirtis turinčiomis šeimomis.

Sandra Sagatienė, Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė, dalinosi gerąja patirtimi palydint jaunuolius į savarankišką gyvenimą – socialinis darbuotojas tampa jaunuolio ramsčiu, kai šiam trūksta socialinių įgūdžių.

Rūta Šukienė, to paties centro skyrius vedėja, pristatė efektyvaus bendradarbiavimo tarp atvejo vadybos ir globos centro pavyzdžius, kurie leidžia užtikrinti geresnę vaiko gerovę bei skatinti budinčių globotojų tinklo plėtrą.

Taip pat  Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinių darbuotojų Dainės Valčiukienės ir Kristinos Falkauskienės pristatyta „Trampolino“ programa parodė, kaip grupinio darbo metodas gali būti efektyvus sprendžiant priklausomybių paveiktų šeimų vaikų emocinius sunkumus. Tokios programos ne tik stiprina vaikų gebėjimą kalbėti apie savo išgyvenimus, bet ir prisideda prie jų emocinio atsparumo formavimo, kas ilgainiui leidžia vaikui geriau susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais.

Gintarė Mažuknė ir Monika Sadauskienė, Raseinių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, savo pranešime aptarė šeimų problemų dinamiką laiko perspektyvoje, ypatingą dėmesį skirdamos priklausomybių temai bei socialinio darbuotojo vaidmeniui.

Simona Barkauskienė kalbėjo apie tėvystės įgūdžių ugdymą ir šeimų įgalinimą. Ji priminė, kad socialinis darbas – tai visų pirma santykis, buvimas kartu, o ne kontrolė.

Inga Alseikienė iš Kaišiadorių socialinių paslaugų centro pristatė vaikų dienos centro veiklas, stiprinančias bendrystę tarp vaikų, senjorų ir tėvų. Ji paminėjo ir Mamų klubą – saugią erdvę diskusijoms apie vaikų auklėjimą bei tėvystę.

Marija Kažiūrė ir Andželika Petrusevičienė iš Jonavos socialinių paslaugų centro kalbėjo apie darbą su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Jos akcentavo „vieno langelio principo“ svarbą ir galimybę padėti kiekvienai šeimai, nepriklausomai nuo jos sudėtingumo lygio ar kilmės.

Prienų rajono atstovių Jurgitos Vaitiekienės ir Dovilės Navickienės pranešimas apie socialinio darbo pokyčius atkreipė dėmesį į tai, kad sėkmingas darbas su šeimomis neįmanomas be nuolatinio darbuotojų profesinio tobulėjimo. Kintanti socialinė aplinka, įvairėjantys klientų poreikiai bei iššūkiai reikalauja ne tik empatijos, bet ir naujausių metodų taikymo bei gebėjimo dirbti tarpdisciplininėje komandoje. Socialinio darbo profesionalumas šiandien tampa vienu svarbiausių šeimų įgalinimo veiksnių.

Tuo tarpu Kauno socialinių paslaugų centro atstovų Tado Gasparavičiaus ir Vaidos Ogulevičiūtės pranešime iškelta tema apie vaiko balsą šeimos skyrybų metu priminė, kad socialinis darbuotojas – tai tas specialistas, kuris turi gebėti išgirsti tylinčius, pačius pažeidžiamiausius šeimos narius. Darbas su šeima krizės metu reikalauja ypatingo jautrumo, gebėjimo matyti situaciją iš visų pusių ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų išlaikyti vaiko gerovę kaip svarbiausią prioritetą.

Šie pranešimai atskleidžia įvairiapusę socialinio darbo svarbą ir nuolat besikeičiantį šios profesijos pobūdį. Akivaizdu, kad socialinis darbuotojas šiandien ne tik reaguoja į jau susiformavusias krizes, bet tampa svarbiu prevencijos dalyviu, padedančiu užkirsti kelią problemoms dar ankstyvoje stadijoje. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojos Ingridos Juškienės ir Jolitos Narijauskienės akcentuota ankstyvosios intervencijos svarba išryškina šiuolaikinio socialinio darbo kryptį – siekti, kad šeimos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, kol jos dar netapo gilios ir sisteminės. Tokiu būdu, pasitelkus kompleksinę pagalbą, šeima gali greičiau atgauti vidinius resursus ir gebėjimą gyventi savarankiškai.

Socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka itin svarbų ir daugialypį vaidmenį – jis ne tik prisideda prie socialinio teisingumo, lygybės ir žmogaus orumo puoselėjimo, bet ir tiesiogiai veikia žmonių gyvenimų kokybę. Tai profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir gebėjimų, bet ir žmogiško jautrumo, empatijos bei nuoširdaus noro padėti.

Dažnai visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad socialinis darbuotojas yra šeimos ardymo įrankis. Visgi realybė visiškai priešinga – socialinis darbuotojas yra žmogus, siekiantis padėti šeimai įveikti sunkumus, stiprinti vidinius šeimos išteklius, kad vaikai galėtų augti saugioje, palaikančioje ir mylinčioje aplinkoje. Jo tikslas – ne atskirti, o padėti išlaikyti šeimą kartu, sudaryti sąlygas vaikams augti oriai ir visapusiškai tobulėti.

Kartais tėvai pamiršta, jog vaikai yra jautriausia šeimos grandis. Jie negali gyventi savarankiškai – jiems būtina ne tik fizinė globa, bet ir emocinė parama, dėmesys, nuoseklus auklėjimas bei socialinių įgūdžių ugdymas. Būtent šie įgūdžiai vaikui padeda augti kaip atsakingam, savarankiškam, bendruomeniškam žmogui, gebančiam pasirūpinti savimi ir kitais ateityje.

Socialinis darbas – tai ne vien profesinė veikla. Tai ir žmogiška misija, grindžiama pagalbos kultūra. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms įveikti gyvenimo krizes, rasti vidinių resursų, atkurti pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Jie stiprina gebėjimą gyventi oriai, savarankiškai ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai tylūs, bet labai svarbūs pokyčių iniciatoriai, prisidedantys prie geresnės visuomenės kūrimo.

Nuoširdžiai dėkojame Raseinių kultūros centrui už suteiktas patalpas konferencijai,
Raseinių rajono Ariogalos seniūnui Sauliui Buivydui – už pagalbą organizuojant renginį,
taip pat Raseinių komunalinių paslaugų skyriaus Ariogaloje darbuotojams – už jų svarų indėlį ir bendradarbiavimą.

Jūsų pagalba ir geranoriškumas prisidėjo prie sklandžios ir jaukios konferencijos atmosferos. Ačiū, kad esate kartu!

Straipsnį parengė socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis Vaida Švitinskienė