RASEINIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRAS

          Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengiamame esė konkurse „Ką man reiškia būti socialiniu darbuotoju?“. Šiame konkurse dalyvauja socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos, kurių dalyvaujančių yra netoli 100. Neringos atsispindi jos asmeninės patirtys, vertybės ir kasdieninio darbo prasmė. Tikimės, kad jos mintys įkvėps ne tik kolegas, bet ir visus, kuriems rūpi socialinis darbas. Linkime Neringai. sėkmės ir tikime jos galimybe laimėti!  

 KĄ MAN REIŠKIA BŪTI SOCIALINIU DARBUOTOJU?

           Ruduo ateina tyliai, pripildydamas pasaulį šiltais atspalviais ir kviesdamas mus atsigręžti į save. Šiuo laikotarpiu mes, socialiniai darbuotojai, dažniau susimąstome apie savo profesiją, darbo prasmę ir įtaką kitų gyvenimams. Kaip lapai keičia spalvą ir krenta ant žemės, taip ir mes susiduriame su nuolatiniu gyvenimo cikliškumu – krizės, sunkumai ir išbandymai kartojasi, bet su jais kartu ateina ir naujos galimybės. Rudens laikotarpis man primena, kad tik per sunkumus gimsta tikrieji pokyčiai, ir šis procesas dažnai vyksta lėčiau nei norėtume. Tačiau kiekviena krizė atveria duris naujai pradžiai, jei tik laiku suteikiame reikiamą pagalbą ir palaikymą.

         Dirbu socialine darbuotoja jau devynerius metus, o pastaruosius penkerius – kaip atvejo vadybininkė. Per šį laiką supratau, kad ruduo simbolizuoja ne tik gamtos pokyčius, bet ir gyvenimo sudėtingumą. Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą. Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn. Socialinis darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas – galimybė būti šalia žmonių sunkiausiais jų gyvenimo momentais.

Empatijos galia ir profesiniai iššūkiai

       Nuo 2015 metų, kai baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto socialinio darbo medicinoje programą, mano profesinis kelias tapo mano gyvenimo dalimi. Darbas su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką atvėrė man akis į daugybę socialinių problemų, kurios dažnai lieka už oficialių dokumentų ir taisyklių ribų. Kiekviena šeima turi savo istoriją, savo skausmą, savo viltį. Tuo pačiu suvokiau, kad empatija – neatsiejama mūsų darbo dalis, tampa tuo raktu, kuris padeda atverti širdis ir rasti būdus padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai.

      Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas. Empatija – tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus. Per ilgus darbo metus išmokau, kad pokytis šeimoje neįvyksta per naktį – tai ilgas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo ir daugiasluoksnės pagalbos: tiek emocinės, tiek socialinės, tiek teisinės.

     Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje. Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis. Tai reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir kantrybės bei gebėjimo išlaikyti viltį net tada, kai situacija atrodo

beviltiška. Kartais atrodo, kad žmogaus gyvenimo pokytis yra vos ranka pasiekiamas, tačiau kaskart įsitikinu – jis turi ateiti iš pačių žmonių, o ne būti primestas iš išorės.

Profesinė refleksija ir ilgalaikiai iššūkiai

       Socialinis darbas yra nuolatos besikeičianti sritis, kurioje tenka balansuoti tarp teisinių normų ir žmonių poreikių. Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip socialinė atskirtis, psichologinės traumos ar ekonominiai sunkumai, reikalauja iš mūsų lankstumo, gebėjimo kurti individualius sprendimus. Mano profesinėje praktikoje vis dažniau matau, kad individuali pagalba šeimai yra svarbi, bet ne mažiau svarbu yra bendruomenės įtraukimas. Bendruomenės parama gali suteikti ilgalaikį poveikį, ji tampa tarsi saugumo tinklu, kuris padeda šeimoms atlaikyti naujus gyvenimo išbandymus.

      Tuo pačiu metu vis dažniau susiduriu su dilema – kaip sukurti ilgalaikius pokyčius, kai kiekviena šeima turi skirtingas problemas? Čia itin svarbūs tampa įvairūs socialinio darbo metodai, tokie kaip šeimos sistemų teorija ar naratyvinė terapija, kurie padeda giliau suvokti žmonių poreikius ir individualiai pritaikyti pagalbą. Per savo darbo metus pastebėjau, kad geriausių rezultatų pavyksta pasiekti tada, kai sujungiame emocinę pagalbą su aiškiais, apgalvotais veiksmais, grindžiamais mokslu ir patirtimi.

Socialinio darbo prasmė ir viltis

      Ruduo su savo besikeičiančiais orais ir krintančiais lapais man visada primena, kad gyvenimas yra nuolat besikeičiantis procesas. Kiekviena krizė, kaip ir rudens lapas, yra laikina, tačiau jos palikti pėdsakai lieka tiek šeimoms, tiek mums – tiems, kurie padeda joms perėjimo metu. Socialinis darbas yra profesija, suteikianti galimybę būti šalia žmonių jų sunkiausiais gyvenimo momentais, bet tuo pačiu ir ugdanti mus kaip specialistus, leidžianti giliau suvokti gyvenimo sudėtingumą ir trapumą.

      Artėjanti Socialinių darbuotojų diena – tai puiki proga ne tik reflektuoti apie mūsų darbus, bet ir sustoti akimirkai, pažvelgti į save. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi nepaprastai didelę atsakomybę – tiek už savo klientus, tiek už bendruomenę, kurioje dirba. Tačiau ši atsakomybė taip pat suteikia galimybę – nors ir mažais žingsneliais, bet prisidėti prie pasaulio pokyčių. Kaip rudens lapai, kurie nukritę į žemę vėliau prisotina ją naujam gyvenimui, taip ir mes, socialiniai darbuotojai, esame tas šaltinis, kuris padeda šeimoms atrasti viltį, stiprybę ir jėgų judėti pirmyn.

      Žinau, kad pokytis ne visada įvyksta greitai. Kartais mes prarandame viltį, matydami tą patį skausmą ir krizę grįžtant šeimų gyvenime, tačiau nė viena mūsų pastanga nėra beprasmė. Kiekviena užduotis, kiekvienas rankos paspaudimas gali tapti ta kibirkštimi, kuri vieną dieną įžiebs naują pradžią žmogaus gyvenime.

Palinkėjimas kolegoms

       Šios ypatingos dienos proga noriu palinkėti kiekvienam socialiniam darbuotojui stiprybės, kantrybės ir tikėjimo savo profesija. Kiekviena Jūsų pastanga keičia žmonių gyvenimus, net jei to pokyčio ne visada matome iš karto. Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Tegul ši Socialinių darbuotojų diena primena, kad mūsų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kuriuo galime didžiuotis. Kartu mes galime padaryti pasaulį šiek tiek geresnį, vienu žmogumi, viena šeima ir viena bendruomene vienu metu.

Su Socialinių darbuotojų diena, mieli kolegos!